Metų pabaigoje mane vis rečiau ir rečiau lankydavo kūrybinės idėjos, todėl kepurė, kurią numezgiau savo sūnėnui-krikštasūniui mane pačią nustebino. Dar pradėjus ją megzti, neturėjau žalio supratimo, kokia ji turėtų būti. Po to, dėliojosi siūlai, spalvos ir faktūra. Panašu, kad Tomui kepurė tiko, tikiuosi ir turės progų ją užsidėti. Taigi, linksmų tau antrųjų Kalėdų, sūnėne :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą