Antrą kelionės naktį praleidome motelyje La Tradition (184, Route 132 Est, Saint-Omer) netoli Carleton sur Mer miesto. Nakvynė už vieną kambarį kainavo 81.39 CAD su visais mokesčiais. Tai bene brangiausia mano šios kelionės nakvynė gana paprastomis sąlygomis.
O pusryčiams suradome neblogą kavinukę La Brûlerie du Quai.
La deuxième nuit du voyage nous avons passé dans le motel La Tradition (184, Route 132 Est, Saint-Omer) à côté de la ville Carleton sur Mer et pour le petit-déjeuner, nous avons trouvé une bonne Brûlerie du Quai.
Mūsų kelias tęsėsi Baie des Chaleurs įlankos pakrante, pereinančia į Golfe du Saint-Laurent pakrantę iki Percé miesto. Iš viso nukakome apie 200 km.
Notre route longeait la côte de la Baie des Chaleurs, après le Golfe du Saint-Laurent jusqu’à la ville de Percé. Ce parcours était à peine 200 km.
Percé miesto didžioji puošmena yra Rocher-Percé išvertus būtų "kiaura uola". Ją mums pavyko apžiūrėti iš 3 pusių plaukiant laivuku (vadinamu Steve Martin, vienu iš Les Beateaux de croisière Julien Clutier Enr.) nuo Percé miesto iki Bonaventure salos. Ketvirtoji salos pusė, besijungianti su žemynu, atoslūgių metu sudaro takelį iki uolos. Tačiau dėl padažnėjusių uolos atsikabinimų, vaikščioti apie ją nebeįmanoma. Manau, kad ji visai graži ir iš tolo.
La plus grande beauté de la ville de Percé est le Rocher-Percé. Nous avons pu l'observer de trois côtés en allant avec un petit bateau (nomé Steve Martin, un des bateaux de croisière Julien Cloutier Enr.) de la ville de Percé jusqu’à l’île de Bonaventure. La quatrième face du rocher rejoint le continent à marais bas par un sentier. Cependant à cause des brisures aléatoires du rocher, se promener autour de ce monument naturel n’est plus possible. Il me semble, qu’il est beau d’admirer de loin aussi.
Pasiplaukiojimas laivuku buvo smagus ir tūriningas. Mes ne tik apžiūrėjome kiaurą uolą, bet ir apiplaukėme Bonaventure salą. Kelionės metu laivo kapitonas, perleidęs vairą savo mokiniui, mums pasakojo apie vietinę jūros fauną (ruonius, banginius) bei virš galvų skraidančius šiaurinius padūkėlius arba šiaurinius smigikus (lot. Morus bassanus). Dar prieš kelionę prie Atlanto galvojau būtinai panerti į tą galingą vandenyną, bet kai kapitonas pasakė, kad vandens temperatūra siekia 4-7 ºC, visas noras maudytis pradingo.
Bonaventure sala / L'île de Bonaventure
Bonaventure salos rytinėje dalyje karaliavo šiaurinių padūkėlių pulkai, kuriuos galėjome stebėti plaukiant apie salą laivuku. Jie man kažko priminė skaitytą Richard Bach knygą Džonatanas Livingstonas žuvėdra.
À l’est de l’île de Bonaventure régnait la foule des fous de Bassan, qu'on a pu observer en allant autour de l'île en bateau. Ils m’ont rappelé le livre de Richard Bach Jonathan Livingston le goéland.
Išsilaipinome ramioje salos vakarinėje dalyje. Dabar sala yra nacionalinis parkas ir nors joje dar stovi šimtamečiai mediniai namai, nieks juose nebegyvena.
Kadangi po Gaspesie keliavome ne sezono metu, nemažai lankytinų vietų buvo uždaryta. Mums pavyko patekti į Bonaventure salą, kuri tik antrą vasaros sezono dieną buvo atvira lankytojams. Iš ketverių žemėlapyje nurodytų takų, jungiančių salos vakarinę ir rytinę dalis, galėjome keliauti tik antruoju nuo viršaus, vadinamu sentier des colons. Kelionė į vieną pusę truko 40-45 min (o tai daug pasako apie salos dydį :)
Keliavome nuo prieplaukos vakaruose iki rytinės salos pakrantės, kur būriuojasi šiauriniai padūkėliai.
Štai taip šiauriniai padūkėliai atrodo iš arčiau (bene už 2-3 metrų nuo žmogui prieinamos ribos jie išsirausę žemėje lizdus). Mane stebino šių paukščių gyvenimo geometrija.
Štai tokie peizažai mus lydėjo grįžtant į rytinę salos dalį prie prieplaukos
Voici les paysages, qui nous accompagnaient en retournant à l’est de l’île sur le quai.
