Antroji žygio diena / Deuxième jour de la randonnée

Pirmoji žygio diena / Premier jour de la randonnée

Kadangi pirmoji žygio diena, keliaujant nuostabiu GR20 etapu nuo Gîte du Col de Vergio (1404 m) iki Refuge de Manganu (1601 m), man pasirodė per daug drėgna, tai net neatseginėjau kuprinės: pirmiausia, kad per šią pirmą žygio dieną nesušlaptų daiktai, o antra - nesudrėgtų fotoaparatas. Entuziastai tą dieną fotografavo... Kaip tik tą vienintelę dieną kelionės takelis buvo nuklotas oranžiniai-juodais plėmukais pasipuošusiomis salamandromis, kurios tiesiog mėgavosi drėgnu oru. Kitomis dienomis teko matyti tik driežiukus. Boca Saint-Pierre (1452 m) buvo pirmasis mūsų pakylėjimas. Rūke skendėjo mūrinė koplytėlė su Šv. Petro statulėle, kurią pamatėme priartėjus per kelis metrus. Ką jau bekalbėti apie supantį peizažą - rūkas, rūkas, rūkas... Bocca â Reta (1883 m) buvo mūsų antrasis drąsus pražingsniavimais drėgnai vėjuotais ir akmeningais šlaitais. Juose ganėsi sulysusios karvės. Iš tiesų augmenijos ten buvo neperdaugiausia. Tik stebėjausi, kaip tos karvės užsiropščia į tokius aukščius, kur mums prireikė bene 4 valandų. Praėjome ir "sustingusį" nuo šalčio ežeriuką - Lac de Nino (1743 m). Į jį tekėjo daugybė kalnų upeliukų, todėl prasidėjo šuoliavimas per upelius. Kai kurie jų buvo tiek patvinę, kad be lazdų nebūtų buvę įmanoma apseiti. Gerai, kad mano pakeleiviai turėjo kvebekietiškas "nord walking" lazdeles, tai man numetė į kitą krantą ir aš gana sėkmingai persiropčiau akmenukais per tą kliūtį.

Nice - Bastia (Korsika/Corse)

Korsikos sala "plūduriuoja" Viduržemio jūroje, o galimybių į ją nusigauti jūros transportu iš ties nemažai. Mes pasirinkome vieną jų iš Nicos.

Štai taip atrodė mūsų pasirinktas SNCM NGV Liamone laivas, kuriame praleidome bene 5 valandas

Mano kelionės draugai Jocelyne ir Charles prieš kelionę susidomėję stebėjo būsimą transporto priemonę. Charles, kaip patyrusiam laivų specialistui, vartai, atsidarantys laivo priekyje, sukėlė neperdaugiausiai pasitikėjimo

Paliekant žemyną, Nicos krantai mums "mojo" pūkuotais debesimis

Korsikos sala tą dieną mus pasitiko paslaptingai, pasislėpusi keistame rūke

Išsinuomavę mašiną Šiaurinės Korsikos sostinėje, mes tą pačią dieną nurūkome į bene centrinį salos tašką - Vivario kaimo Monte d'Oro vilą - viešbutį. Ši vila buvo pastatyta XIX a. pabaigoje anglų inžinieriams, dalyvavusiems geležinkelio tiesime bei tunelių gręžime per centrinę Korsiką.

Alėja prie vilos, vedanti į niekur

Senove dvelkė ne tik Monte d'Oro vilos sienos, bet ir durų užraktai. Tarp šių sienų trūko gal tik detektyvo...

Tą vakarą mėgavomės dailia vilos mene su prabangiai serviruotais stalais. Vakarienės patiekalai taip pat stebino rafinuotumu ir įvairove.